Austfiršingar mikiš į feršinni

Austfiršingar viršast vera mikiš į feršinni - innan svęšis og utan, noršur og sušur - allt eftir žvķ hvaša žjónustu žeir sękja. Ķ nišurstöšum nżśtkominnar könnunar į feršavenjum landsmanna koma fram margvķslegar upplżsingar um samgöngumįta, fjölda og tilgang ferša, sem og višhorf til loftslagsmįla sem sett eru ķ samhengi viš feršavenjur. 

Į feršinni

Aš mešaltali fóru Austfiršingar 3,3 feršir žann dag sem könnunin var gerš en 3,7 feršir voru farnar aš mešaltali į landsvķsu og var tala ferša lęgst mešal Austfiršinga. Meš ferš er įtt viš öll erindi sem farin voru į venjulegum degi; til og frį vinnu/skóla, vegna afžreyingar, ķžrótta, innkaupa o.s.frv. Talsveršur munur var milli staša į Austurlandi og fóru ķbśar Egilsstaša 3,8 feršir og Noršfiršingar 3,7  en Seyšfiršingar og Borgfiršingar ašeins 2,6 feršir žann dag. Hreyfanleiki fólks innan fjóršungsins viršist vera töluveršur og lķklegt aš įlykta megi aš įrangur hafi nįšst ķ žvķ aš Miš-Austurland sé eitt atvinnusvęši.

Samgöngumįti

Samgöngumįti var ólķkur innan svęšis og į landsvķsu. Mun fleiri fara um fótgangandi į Austurlandi en annars stašar į landinu eša 23% į móti 15% į landsvķsu. Af žeim 8 stöšum sem höfšu hęsta hlutfall gangandi voru 5 į ķ fjóršungnum. Į Austurlandi voru 99% svarenda meš bķlpróf og į ašeins 1% heimila var ekki til bķll į móti 3% heimila į landsvķsu. Į 41% heimila voru til tveir bķlar og 38% heimila höfšu einn bķl til umrįša. Žaš er sama hlutfall og į landsvķsu sem gefur til kynna aš žó svo aš fólk hafi ašgengi aš bķl sé hann ekki endilega notašur, öfugt viš žaš sem gerist į landsvķsu.   

Įhugavert er aš sjį aš svarendur eru oftar faržegar ķ bķl į Austurlandi en į landinu ķ heild og fęrri sem feršast sem bķlstjórar. Žetta gefur til kynna aš fólk į Austurlandi er oftar samferša ķ feršum sķnum milli staša og sker Eskifjöršur sig t.d. sérstaklega śr hvaš žaš varšar.  

Hjólamenning viršist vera į uppleiš og viršist sem hjóliš sé notaš ķ fjölbreyttar feršir. Tķšni hjólreiša viršist vera ķ einhverju samhengi viš tekjur, ž.e. žvķ hęrri tekjur - žvķ meiri lķkur į aš fólk hjóli. Į spaugilegu nótunum mį sjį ķ austfirsku nišurstöšunum aš börn eru mikiš fótgangandi og hjólandi fram eftir aldri en viš bķlprófsaldur er hjólinu snarlega lagt og enginn fór um hjólandi ķ aldurshópnum 18-24 įra.  

Hlutfall almenningssamgangna sem feršamįta į Austurlandi var um 1% eins og annars stašar į landsbyggšinni en žaš er 4% į höfušborgarsvęšinu. Tķšni ferša og tķminn sem žaš tekur er hindrun į Austurlandi en į höfušborgarsvęšinu er tķminn sem fer ķ samgöngurnar meiri hindrun.  

Börnum skutlaš 

Į landsvķsu viršist yngsti aldurshópurinn viršist vera mikiš į feršinni žrįtt fyrir aš hann sé ekki į bķl og žarna kemur inn annars vegar ašgengi aš almenningssamgöngum og hins vegar „skutlmenningin“ meš börnin. Ef viš skošum žį tilhneigingu aš skutla börnum viršist vera ašeins minna um hana į Austurlandi en į landinu ķ heild. Žaš sem er hins vegar ólķkt og įhugavert er aš kynin viršast koma jafnt aš žvķ aš fara ķ bśš, sękja börn ķ skóla og skutla ķ ķžróttir, samanboriš viš landiš ķ heild žar sem konurnar viršast frekar vera ķ žessum verkefnum.  

Innanlandsflug

Stęrsti munurinn į feršavenjum landsmanna snżr aš innanlandsfluginu og mikilvęgi žess. Į Austurlandi höfšu 2/3 svarenda notaš flug sķšasta įriš en į landsvķsu hafši svipaš hlutfall aldrei flogiš innanlands į sama tķmabili. Žįtttakendur ķ könnuninni flugu aš jafnaši 2,6 sinnum į įri en į landsvķsu flżgur fólk aš mešaltali 0,8 sinnum. Į landsvķsu viršast tekjur rįša žvķ hvort innanlandsflug er nżtt sem samgöngumįti en ekki į Austurlandi. Žaš sama er uppi į teningnum į Vestfjöršum sem viršast vera nęstir Austfiršingum ķ nżtingu į žessum feršamįta mišaš viš könnunina.  

Loftslagsmįl

Varšandi loftslagsmįl og višhorft til žeirra ķ samhengi viš val į samgöngumįta er įkvešin žversögn ķ nišurstöšunum žvķ žeir sem eru sammįla um aš samgöngur hafi įhrif į loftslagiš fara ķ fleiri feršir en hinir. Žaš er ekki sķšur eldri kynslóšin en sś yngri sem er mešvituš um loftslagsmįlin en įkvešinn hópur yngri kynslóšarinnar viršist vera į móti žvķ aš taka tillit til loftslagsmįla viš val į samgöngumįta. Žeir sem fljśga mikiš telja sig vera mešvitašri um loftslagsmįl en žeir sem flśga minna. 

Nišurstöšur benda til žess aš tślka žurfi žessi gögn fyrir hvern landshluta sérstaklega og jafnvel innan landshluta, svo śr žessum gögnum verši upplżsingar sem nżtast viš stefnumótun og įframhaldandi rannsóknir. Tślkunin žarf aš markast af žekkingu į žvķ t.d. hvernig atvinnusóknarsvęšin eru, hvar žjónustan er stašsett, hvernig samgönguinnvišir eru ķ landshlutanum, stašsetningu hans m.t.t. vegalengda o.s.frv. Ķ raun mį tala um mismunandi samgöngumenningu eftir landshlutum og jafnvel svęša innan landshluta. 

Könnunin var unnin af samgöngu- og sveitastjórnarrįšuneytinu, SSH, Vegageršinni, Samgöngustofu og Isavia ķ október 2019.  

Frekari upplżsingar og gögn


Fréttir og greinar

Starfsstöšvar Austurbrśar

Skrįšu žig į póstlista

Austurbrś

Austurbrś ses. Tjarnarbraut 39e,
700 Egilsstašir, Ķsland
kt. 640512-0160
Sķmi: 470 3800
Netfang: austurbru@austurbru.is
Vefstjóri: Esther Ösp Gunnarsdóttir